Restoranas Klaipėdoje


Restoranas Klaipėdoje

Restoranas XIX amžius – vieta, kur susitinka istorija ir šiandiena

Išskirtinio interjero restoranas Klaipėdoje „XIX amžius“ yra įsikūręs tamsiai raudonų plytų vienaukščiame XIX amžiaus istoriniame pastate, kur prieš šimtmetį buvo įsikūrusi Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis arba – Klaipėdos siaurukas. Siaurasis geležinkelis, veikė Memel Kleinbahn vardu Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Restoranas „XIX amžius“ – vieta, kur susitinka istorija ir šiandiena.
Pietų metu restorane apsilankiusieji svečiai mėgaujasi gausiais ir gardžiais pietumis, o vakarais yra kviečiami paragauti moderniai patiekiamų europietiškos virtuvės patiekalų bei gėrimų.
Restoranas Klaipėdoje XIX amžius patiekalams renkasi ne tik aukščiausios kokybės produktus bei atsižvelgia ir į sezoniškumą.

Istorija

Siauruko geležinkelio stotis

Klaipėdos siauruko stotis XIX amžiujeŠiame, tamsiai raudonų plytų vienaukščiame pastate, prieš šimtmetį buvo įsikūrusi Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis arba – Klaipėdos siaurukas. Siaurasis geležinkelis, veikė Memel Kleinbahn vardu Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Mintys apie siauruko statybas ir jo būsimą naudą Klaipėdos apylinkėse atsirado jau apie 1898 m.
Viena akcinė bendrovė pirmąsias tris linijas nutiesė per 1904-1906 m. Siaurko bėgiai į užmiestį buvo baigti tiesti ir pradėti naudoti jau 1906 metų spalio 22 d. Ties Klemiške bėgiai šakojosi: vieni ėjo pro Dovilus į Laugalius,o antri į Plikius. Buvo pervežami kroviniai ir keleiviai.
Klaipėda-Pošaičiai (ilgis 34,8 km);
Klemiškė (Klemmenhof) – Plikiai (ilgis 34,8 km);
Dovilai-Laugaliai (ilgis 4,6 km).
Per I-ąjį pasaulinį karą šis geležinkelis merdėjo, nes buvo susprogdintas tiltas per Danę. Siaurojo geležinkelio bėgiai buvo nutiesti į dujų fabriką, skerdyklą.
Geležinkelis atkarpoje Smeltė-Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis naudojo ir miesto tramvajaus bėgius.
Po karo geležinkelio bėgiai buvo išardytas, o siaurojo geležinkelio stotis naudojama kitiems tikslams.

Tramvajai Klaipėdoje

Intensyviai plėtojant Klaipėdos krašto kelių ir geležinkelių tinklą į miestą atėjo didelė naujovė – elektrinis tramvajus. 1898 m. jo statybos projektą pateikė Klaipėdos verslo žmonės: tramvajaus linijos turėjo sujungti Smeltę su miesto centru, Žiemos uostu, geležinkelio stotimi ir švyturiu.
1901-1904 m. pradėjo kursuoti tramvajus ir jau veikė linijos švyturys – Smeltė ir geležinkelio stotis – Smeltė. Tai buvo susiję ir su elektros tinklų plėtra mieste. Tramvajus vežiojo ir keleivius, ir krovinius, jungė gyvenamuosius rajonus su pramoniniais, stotimis, Melnragės pliažu.
„Klaipėdiečiai greitai priprato prie tramvajaus ir mielai juo naudojosi. Tačiau lietuviams iš Didžiosios Lietuvos tai buvo didelė naujovė net Antrojo pasaulinio karo išvakarėse“ (Nijolė Strakauskaitė „Klaipėda. Istorija populiariai“).
Nuo 1934 m. mieste tramvajai nebevažinėjo, tik kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę. Klaipėdą su priemiesčiais ir aplinkinėmis gyvenvietėmis jungė dvi siauruko atšakos, kurių po Antrojo pasaulinio karo irgi nebeliko.

Iešmininko skulptūra

skulpt-_iesmininkas01_607Iešmininko skulptūra – tai dar vienas miestui savitumo suteikiantis ir apie XIX a. primenantis paminklas. Uostamiesčio menininko Klaudijaus Pūdymo sukurta senovine Rytprūsių geležinkelininko uniforma vilkinčio barzdoto iešmininko figūra papuošė teritoriją prie raudonplyčio kultūros paveldo pastato Salomėjos Nėries gatvėje.
Pasitempęs, solidaus amžiaus, barzdotas ir orus vyras vieną ranką užkišo už geležinkelininko uniformos švarko atlapo, kitoje laiko žibintą, kuriuo netrukus duos ženklą traukinio mašinistui – taip atrodo naujoji bronzinė skulptūra.
Ji stovi netoli autobusų stoties, prie seno pastato, menančio laikus, kai iš Klaipėdos į aplinkines gyvenvietes siauruko bėgiais važinėdavo traukiniai.
XIX a. pabaigoje čia buvo įkurta pirmoji Klaipėdos krašte siaurojo geležinkelio stotis.
Iešmininkas žiūri į kitapus gatvės geležinkelio stoties perone stovintį senovinį garvežį ir tai sieja abu objektus emociniu saitu.
„Kurdamas šį darbą aš stengiausi atskleisti ne tiktai iešmininko išvaizdą, jo charakterio bruožus, bet ir praeities dvasią“, – kalbėjo ir daugiau išnykusių senųjų profesijų savo kūriniuose įamžinęs skulptorius.
Bronzinis iešmininkas primena dar vieną uostamiesčio įžymybę – 1901-1934 m. įrengtomis 11 kilometrų ilgio linijomis dundėjusius tramvajus. Jie keleivius ir krovinius vežiojo iki 1939 m.



Тelefonas: +370 46 216619
Mob: +370 699 21021
Adresas: S. Nėries g. 16A, Klaipėda





      Staliukų rezervacija tel. +370 46 216619