Derinti vyną su maistu yra ir sunku ir paprasta. Sunku, kai bijai kažkokių “snobiškų” taisyklių, eskperimento, ar tiesiog praskleist maitinimosi rutinos šydą. Paprasta, kai nori atrasti mažą kasdienybės džiaugsmą: smagų pokalbį, įdomią knygą ar skanų valgį, kuris gali būti dar gardesnis su tinkamai priderintu vynu ir gera draugų kompanija. Vynas nėradeus ex machina ir nepadarys stebuklo kiekvienu atveju (kartais geriau alus ar tiesiog vanduo), bet gana dažnai jis padės atskleisti puikius maisto ir vyno derinimo atradimus. Jei tai pakels jums nuotaiką – esate vienu laipsniu laimingesnis. Jei neturėtume pilvo, kitas reikalas, o dabar apie tai kas šalia kitų dalykų duoda mažus malonumus – vyno ir maisto dermė. Vyno ir maisto derinimas yra begalinis savo tradicijomis, atradimais ir eksperimentais. Čia tik maža, bet svarbi dermės dalis.

Senais laikais, visi žinojo Auksinę Taisyklę:

RAUDONAS VYNAS PRIE (RAUDONOS) MĖSOS, O BALTAS – PRIE ŽUVIES AR BALTOS MĖSOS

Jei tuo vadovausitės, neprašausite. Nors dabar, kai vyno gamyba pasaulyje išplito nuo Venesuelos iki Naujosios Zelandijos, turime aibę įvairaus charakterio vynų. Kai kurie raudonieji yra tokie lengvi, kad tinka prie riebios žuvies su raudonojo vyno padažu, o kai kurie baltieji, ypač brandinti ąžuole, nepadaro gėdos ir su mėsa. Žinant vieną taisyklę, pravartu prisiminti dar dvi:

Skaityti toliau…

Vyno ragautojams kiekvieno butelio atkimšimas yra mįslė. Manyti, jog iš vyno galima atspėti gamybos vietą ir derliaus metus, reiškia tikėti, kad Kalėdų Senelis šildo savo senus kaulus Bahamuose. Tiesa, yra tipinių vynų, kurių savybes tikri ekspertai gali apytikriai aprašyti, tačiau vynai – toks sudėtingas ir platus pasaulis, jog kiekvienas derlius, kiekviena vasaros diena ar ferementacijos būdai stipriai keičia vyno charakterį. Jei turėsite po ranka šiuos patarimus, vyno kvapų pasaulis jums atviras. Paradoksalu, bet vyno kvapai ir skoniai yra tiesiog AROMATAI. Taip, mes užuodžiame skonius. Liežuvis ir gomurys teatskiria vyno saldumą, rūgštumą, kartumą, rečiau sūrumą ar balansą. Bet kuris maistas ar gėrimas skleidžia kvapus, kuriuos atskiria nosis. Uoslės organai nosiaryklėje identifikuoja skonių kvapus. Išvardinti vyno aromatai rodo pagrindines tendencijas.

Ryškūs aromatai vyne skirstomi į
GĖLIŲ, VAISIŲ-UOGŲ, AUGALŲ-ŽOLIŲ, PRIESKONIŲ-ŽOLELIŲ-DERVŲ bei KITUS

Skaityti toliau…

Kai gurkšnojate raudoną vyną ar kada nors susimąstėte iš kur atsiranda jo spalva? O ar žinojote, kad vynas gaminamas iš įvairiausių rūšių vynuogių: raudonųjų, purpurinių ar net mėlynųjų?  Daugelis žmonių mano, kad raudonasis vynas yra „sunkus“ tačiau tiksliausia būtų sakyti, kad tai yra pilno kūno vynas. Šią subtilią harmoniją sudaro skonio lengvumas, kurį pajuntate burnoje, paragavę raudonojo vyno. Pateikiame keletą įdomybių apie raudonąjį vyną.
 

Garsiausios raudonojo vyno rūšys

Merlot: Klasikinės Merlot vynuogės kilusios iš Bordeaux regiono Prancūzijoje. Iš jų gaminamas švelnaus skonio, pusiau saldus vynas, su vaisių sulčių prieskoniu. Galima rinktis net iš keletos variantų: slyvų, vyšnių, mėlynių ar gervuogių skonių.  Merlot dažnai derinamas su kitais vynais, tokiais kaip Cabernet Sauvignon ir Cabernet Franc. Tačiau išskirtinis Merlot skonis, lyginant su prieš tai paminėtaisiais yra daug malonesnis.

Shiraz/Syrah: Shiraz arba syrah – du skirtingi vardai atitinkantys vienos rūšies vyną. Europos vyndariai įpratę vartoti Syrah vardą. Šiam tauriam gėrimui pagaminti naudojamos tamsiai purpurinės spalvos vynuogės ir gaunamas pusiau saldus ar visiškai saldus vynas. Shiraz rūšies vynai sudėtyje turi tanino, kuris jo skonį padaro ypatingą. Ši cheminė medžiaga gaunama iš visiškai prinokusių vynuogių, vyšnių, gervuogių, slyvų, paprikų juodųjų pipirų, gvadikėlių, sladymedžio.  Norint išgaunti tikrai intensyvaus skonio raudoną ilgai brandintą vyną, patariama naudoti natūralios kilmės taniną.

Skaityti toliau…

Šis tas apie kavą ! Ar žinojote?

• Mes sakome „kavos pupelės“, nors tai iš tikrųjų yra uogos.
• 1 kilogramui skrudintos kavos reikia 4000 – 5000 kavos pupelių.
• Espreso kavą reikia saldinti smulkiu cukrumi, nes kitokie saldikliai keičia kavos skonį.
• Geriama be pieno ir cukraus, kava neturi kalorijų.
• Karšta kava padidina alkoholio poveikį.
• 10 g. kofeino yra mirtina dozė žmogui, tačiau geriant kavą tokio kiekio pasiekti neįmanoma.
• Nemigą ir galvos skausmą gali sukelti tik sena, perskrudinta, nekokybiška kava.
• Jeigu kava labai mėgstate ir jos išgeriate daug, ją patariama gerti su saldumynais ar kokiais nors kitais riebiais produktais, nes jie sustiprina gerąsias kavos savybes ir silpnina blogąsias.

Skaityti toliau…

Laikotarpis prieš didžiąsias šventes kiekvienam skirtingas, tačiau visiems savaip stebuklingas – nostalgiškas, kupinas gerumo ir puikios nuotaikos, o virtuvėje šiuo metu neapsieinama be gardžių kvapų ir skonių. Iš lentynų vis dažniau imami saldžiai ir viliojančiai kvepiantys prieskoniai, o iš orkaitės traukiami jais gardinti kepiniai, puodeliai pripildomi karšto vyno ar grogo. Tad šį kartą apie kalėdinius kvapus.

 

Cinamonas (lot. Cinnamomum verum) – tai laurinių šeimai priskiriamas nuolat žaliuojantis medis, kurio aukštis siekia nuo dešimt iki penkiolikos metrų. Augalas kildinamas iš Indijos, Šri Lankos, Bangladešo ir Nepalo. Dėl specifinio ir labai malonaus kvapo, cinamono medžio žievė naudojama kaip prieskonis.

Pardavimui skirtas cinamonas yra specialiai auginamas ir apdorojamas. Medeliai auginami dvejus metus, paskui nukertami iki šaknų. Po metų kamieno liekana ties šaknimis pradeda leisti naujus plonus ūgliukus, kurie nupjaunami, o jų žievė nulupama ir sudžiovinama. Naudojama tik labai plona ūglio žievės dalis (apie 0,5 mm). Džiūdama žievė susisuka į metro ilgio tūteles, kurios paskui supjaustomos. Cinamonas skleidžia jam būdingą aromatą dėl sudėtyje esančių aromatinių aliejų, kurių paparastai yra apie 0,5-1 proc. Iš medžio žievės išgautas aliejus yra gelsvos spalvos, turi cinamono kvapą ir labai aštrų skonį, kuriuos lemia medžiaga, vadinama cinamaldehidu.

Cinamonas – kulinarijoje itin plačiai naudojamas prieskonis, ypatingai be jo neapsieina kalėdiniai patiekalai. Jo dedama į obuolių pyragus ir bandeles, taip pat naudojamas karštiems gėrimams ruošti, pudingams, sausainiams, tortams, uogienėms, košėms. Azijoje įprasta cinamoną naudoti vištienos ir avienos patiekalams gardinti. O per Kalėdas cinamono lazdelė tiesiog būtina karšto vyno puodelyje!

Skaityti toliau…

Tinkamų taurių parinkimas

Nors turime gero vyno, puikiai išlaikyto, tinkamai atvėsinto, dar nereiškia, kad jau galėsime juo mėgautis. Kad vynas teiktų džiaugsmo, nepaprastai svarbu, iš ko jį geriame. Iš butelio geriama tik pavartėse ir ne malonumui, o apsvaigimui – taip vynas paniekinamas. Gerti vyną reikia tik iš taurės.

Taurės byloja apie restorano lygį ir aptarnavimo profesionalumą. Pamatęs puikias blizgančias taures be šapelio ir be jokio kvapo lankytojas tuoj suvoka, kad restorane dirba aukštos klasės darbuotojai.

Taurės švarumas aromatui ir skoniui taip pat svarbus, kaip blizgesys – akiai. Taurės plaunamos rankomis ar mašina. Plovimo medžiagos turi būti tik bekvapės, o šluostyti tinka tik lininė servetėlė, nes ji švariausiai susausina ir nuvalo taures.

Skaityti toliau…

Vyno laikymas

Visi žino, kad geriausia vieta vynui laikyti yra rūsys. Ne visi vienodai įsivaizduoja, kaip rūsys turi būti įrengtas. Daugelis jį įsivaizduoja kaip senovinės pilies Prancūzijoje rūsį. Ten daug erdvės, o buteliai suguldyti ant žemės, apdulkėję ir aptraukti voratinkliais. Bent jau taip rodoma romantiškuose filmuose.

Apie vyno rūsius

Šiuolaikiniai vyno rūsiai įrengti kitaip. Jie skirtingi, nelygu kieno tai rūsys: vyndario, restorano ar vyno mėgėjo. Tačiau pagrindinės sąlygos tos pačios: rūsyje turi būti ramybė, tamsa, pastovi temperatūra ir tinkama drėgmė.

Skaityti toliau…



Тelefonas: +370 46 216619
Mob: +370 699 21021
Adresas: S. Nėries g. 16A, Klaipėda





      Staliukų rezervacija tel. +370 46 216619