Lithuanian citizenship eligibility – tai tema, kuri tampa vis aktualesnė tiek Lietuvos diasporai, tiek tiems, kurie siekia atkurti savo ryšį su šalimi per šeimos istoriją ar norą gyventi Europos Sąjungoje. Lietuvos pilietybė gali būti įgyjama keliais būdais: gimimu, natūralizacija, atkuriant prarastą pilietybę, arba per išskirtinius nuopelnus valstybei. Kiekvienas būdas turi specifinius kriterijus, kuriuos būtina atitikti.
1. Pilietybė gimimu
Vienas iš pagrindinių būdų įgyti Lietuvos pilietybę – gimti iš tėvų, kurie yra Lietuvos piliečiai. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą:
Jei bent vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis tuo metu, kai gimsta vaikas, šis automatiškai įgyja Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo gimimo vietos.
Vaikas, rastas Lietuvos teritorijoje, kai jo tėvai nežinomi, taip pat gali būti laikomas Lietuvos piliečiu, jei tėvai neatsiranda per tris mėnesius.
2. Lietuvos pilietybės atkūrimas
Tai aktualiausia tiems, kurie nori atgauti savo (ar savo protėvių) pilietybę. Dažniausiai šią galimybę svarsto lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje ir kitose šalyse.
Norint atkurti pilietybę, reikia įrodyti:
Kad turėjote (ar jūsų protėviai turėjo) Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.
Kad ji buvo prarasta dėl priverstinės emigracijos (dėl karo, okupacijos, persekiojimo).
Svarbu žinoti, kad kai kuriais atvejais galima turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybė atkuriama (tai dažnai taikoma Holokaustą išgyvenusių asmenų palikuonims arba prievarta išvykusiems po Sovietų okupacijos).
3. Pilietybė natūralizacijos būdu
Kitas kelias – pilietybės įgijimas gyvenant Lietuvoje ilgą laiką:
Reikia nuolat gyventi Lietuvoje bent 10 metų.
Turėti nuolatinį leidimą gyventi.
Laikyti Lietuvos kalbos egzaminą ir Konstitucijos pagrindų žinias.
Neturėti teistumo ar rimtų administracinių nusižengimų.
Šis procesas paprastai taikomas tiems, kurie nėra lietuvių kilmės, bet siekia integruotis į šalies visuomenę.
4. Pilietybė už nuopelnus valstybei
Ypatingais atvejais Lietuvos Respublikos Prezidentas gali suteikti pilietybę už ypatingus nuopelnus:
Tai gali būti kultūros, sporto, mokslo ar kitose srityse nusipelnę asmenys.
Sprendimas priimamas individualiai, atsižvelgiant į konkretų asmens indėlį.
5. Dviguba pilietybė: kada leidžiama?
Nors Lietuvos įstatymai iš esmės draudžia dvigubą pilietybę, yra išimčių:
Jei pilietybė atkuriama (pvz., dėl prarastos dėl okupacijos).
Jei asmuo gavo kitą pilietybę būdamas nepilnametis ir vėliau gavo Lietuvos pilietybę.
Jei pilietybė suteikta už nuopelnus valstybei.
Vis dėlto, tie, kurie tapo kitos šalies piliečiais savo noru (būdami suaugę), privalo atsisakyti Lietuvos pilietybės.
6. Dokumentai ir procesas
Norint patikrinti savo lithuanian citizenship eligibility, svarbu paruošti tinkamus dokumentus:
Gimimo ir (jei taikoma) santuokos liudijimai.
Seneliai ar proseneliai turėjo Lietuvos pilietybę – reikalingi jų pasų, registrų ar kitų dokumentų įrodymai.
Įrodymai apie emigracijos aplinkybes (pvz., tremtis, pabėgėlių statusas, karo veiksmai).
Visas paraiškas nagrinėja Migracijos departamentas prie VRM. Procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir dokumentų kokybės.
Išvada: Ar Jūs Atitinkate Lithuanian Citizenship Eligibility?
Daugelis žmonių visame pasaulyje turi lietuviškų šaknų, bet nežino, kad gali turėti teisę atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę. Jei jūsų seneliai ar proseneliai buvo Lietuvos piliečiai, verta detaliai išanalizuoti jūsų šeimos istoriją ir dokumentus.
Lithuanian citizenship eligibility gali būti jūsų bilietas į Europos Sąjungą, kultūrinį paveldą ir galimybę grįžti prie savo šaknų. Konsultacija su teisininku ar migracijos specialistu padės tiksliai įvertinti jūsų galimybes.