Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama klimato kaitos mažinimui, energetiniam nepriklausomumui ir aplinkosaugai. Viena iš pagrindinių krypčių šiose srityse – atsinaujinanti energetika, ypač saulės energija. Lietuvoje didėjant saulės elektrinių populiarumui, vis aktualesnė tampa saulės baterijos parama – valstybės ar ES lėšomis remiamos priemonės, skatinančios gyventojus bei verslą pereiti prie švaresnės elektros energijos gamybos.
Kas yra saulės baterijos ir kodėl jos svarbios?
Saulės baterijos – tai įrenginiai, kurie saulės spindulių energiją paverčia elektra. Paprastai jos montuojamos ant gyvenamųjų namų, verslo pastatų ar specialiose saulės parkuose. Šios baterijos leidžia savarankiškai gaminti elektros energiją, sumažinti sąskaitas už elektrą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Be to, saulės baterijos reikalauja minimalios priežiūros ir tarnauja 20–30 metų.
Saulės baterijos parama Lietuvoje
Valstybinės ir Europos Sąjungos priemonės
Lietuvoje saulės baterijos parama teikiama įvairiomis formomis. Dažniausiai tai yra:
tiesioginės subsidijos (kompensacija už įsigytą ar įrengtą įrangą),
paskolos palankiomis sąlygomis,
mokesčių lengvatos,
žemės nuomos ar prijungimo prie tinklų kompensavimas.
Lėšas šiai paramai dažniausiai skiria Lietuvos Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija ar Lietuvos energetikos agentūra. Taip pat nemažą dalį finansavimo sudaro ES struktūriniai fondai.
Kas gali gauti paramą?
Parama gali būti skirta:
fiziniams asmenims – gyventojams, kurie įsirengia saulės elektrines savo namams,
daugiabučių bendrijoms – bendrai naudojamiems pastato poreikiams,
verslo subjektams – gamybos įmonėms, paslaugų sektoriui ar žemės ūkiui,
viešosioms įstaigoms – mokykloms, ligoninėms, savivaldybių įstaigoms.
Svarbiausia sąlyga – projektas turi atitikti numatytus techninius, aplinkosauginius ir finansinius kriterijus.
Paraiškų teikimas ir reikalavimai
Kaip teikiama paraiška?
Paraiškos dėl paramos dažniausiai teikiamos elektroniniu būdu per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ar kitų institucijų sistemas. Procesas gali apimti šiuos žingsnius:
Dokumentacijos paruošimas (projekto aprašymas, sąmatos, planai);
Paraiškos pateikimas per sistemą;
Vertinimas ir sprendimo priėmimas;
Projekto įgyvendinimas ir ataskaitų teikimas;
Išlaidų kompensavimas.
Kokie reikalavimai taikomi?
Reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo kvietimo, tačiau dažniausiai apima:
naujų, sertifikuotų įrenginių naudojimą,
tam tikro našumo arba efektyvumo rodiklius,
energetinio naudingumo didinimą,
išlaidų pagrindimą sąskaitomis ir sutartimis,
elektrinės prijungimą prie ESO tinklų.
Naudos ir iššūkiai
Finansinė grąža
Investicija į saulės elektrinę dažniausiai atsiperka per 5–10 metų, priklausomai nuo įrangos kainos, pagaminamos elektros kiekio ir gaunamos paramos dydžio. Gauta saulės baterijos parama gali ženkliai sumažinti pradinį kapitalo poreikį ir paspartinti atsipirkimą.
Aplinkos apsauga
Naudojant saulės energiją sumažinamas CO₂ išmetimas, mažėja priklausomybė nuo iškastinio kuro, taip prisidedant prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Iššūkiai
Nepaisant didelių privalumų, egzistuoja ir tam tikri iššūkiai:
ilgi biurokratiniai procesai,
apribotas paramos fondų kiekis,
techniniai prijungimo prie tinklų aspektai,
ne visos pastatų konstrukcijos tinka saulės baterijoms.
Išvada
Saulės energetika – tai ne tik madingas, bet ir būtinas žingsnis siekiant tvaresnės ateities. Valstybės ir ES teikiama saulės baterijos parama leidžia gyventojams ir verslui lengviau pereiti prie atsinaujinančių išteklių naudojimo. Nors procesas gali pareikalauti pastangų, ilgalaikėje perspektyvoje jis atsiperka tiek ekonomiškai, tiek ekologiniu požiūriu. Skatinant sąmoningą vartojimą ir efektyvią energijos gamybą, galima prisidėti prie Lietuvos ir viso pasaulio gerovės.