Šizotipinis asmenybės sutrikimas – tai viena iš asmenybės sutrikimų rūšių, pasižyminti keistu elgesiu, mąstymo iškraipymais ir socialinių santykių sunkumais. Nors šis sutrikimas kartais painiojamas su šizofrenija, jis nėra toks sunkus, tačiau vis tiek gali labai apsunkinti žmogaus kasdienybę. Tinkama pagalba ir specialistų įsitraukimas – ypač psichiatro – gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.
Kas yra šizotipinis asmenybės sutrikimas?
Šizotipinis asmenybės sutrikimas priklauso klasteriui A (ekscentriški sutrikimai) pagal DSM-5 diagnostinę sistemą. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučiasi nejaukiai socialinėse situacijose, turi neįprastų mąstymo ar elgesio bruožų, kurie kitiems atrodo keisti ar net įtartini. Dažnai jie pasižymi paranojišku mąstymu, maginiu tikėjimu (pavyzdžiui, prietarais ar telepatijos idėjomis) ir socialiniu atsiskyrimu.
Pagrindiniai simptomai
Šizotipinio asmenybės sutrikimo simptomai pasireiškia įvairiais būdais. Štai pagrindiniai požymiai:
- Socialinė izoliacija ir ribotas emocinis atsakas;
- Ekscentriškas arba keistas elgesys ir išvaizda;
- Neįprastas mąstymas, įskaitant maginį tikėjimą (pvz., tikėjimą aiškiaregyste, telepatija ar likimo ženklais);
- Paranojiškos idėjos ar perdėtas nepasitikėjimas kitais;
- Keista kalbėsena, kuri gali būti per daug abstrakti, metaforiška ar nerišli;
- Aiškiai pastebimas nerangumas ar neįprasta kūno kalba;
- Įsitikinimas, kad atsitiktiniai įvykiai turi ypatingą prasmę (idėjos apie nuorodas – „reference“);
- Sunki arba neįmanoma artima draugystė, išskyrus artimus šeimos narius.
Svarbu pažymėti, kad nors šie simptomai gali būti panašūs į šizofrenijos ar kitų psichikos sutrikimų požymius, šizotipinis sutrikimas išsiskiria tuo, kad dažniausiai nepasireiškia tikros haliucinacijos ar stiprios kliedesinės sistemos.
Diagnozavimas
Tikslią diagnozę gali nustatyti tik kvalifikuotas specialistas – dažniausiai psichiatras. Diagnozė remiasi klinikiniu įvertinimu, asmenybės testais, stebėjimu bei pokalbiu su pacientu. Kadangi kai kurie simptomai yra bendri su kitais sutrikimais (pvz., autizmo spektro sutrikimais ar paranojiniu asmenybės sutrikimu), svarbu atmesti kitas galimas diagnozes.
Kartais diagnozė gali būti sudėtinga dėl to, kad pacientai, turintys šį sutrikimą, retai kreipiasi pagalbos savanoriškai – dažniausiai jie tai daro tik spaudžiami šeimos narių ar dėl iškilusių socialinių, darbo ar teisinių problemų.
Pagalbos galimybės
Šizotipinio asmenybės sutrikimo gydymas dažnai apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir socialinę paramą. Kadangi šio sutrikimo simptomai yra ilgalaikiai ir giliai įsišakniję asmenybės struktūroje, svarbu taikyti nuoseklią ir individualizuotą terapiją.
1. Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) – viena efektyviausių terapijos formų šiuo atveju. Ji padeda:
- Mažinti paranojiškas mintis ir įtarumą;
- Stiprinti socialinius įgūdžius;
- Keisti mąstymo šablonus ir elgesį;
- Pagerinti emocinį atsaką ir empatiją.
Individuali terapija paprastai yra tinkamesnė nei grupinė, kadangi šizotipinės asmenybės žmonėms dažnai sunku būti tarp kitų žmonių.
2. Medikacinis gydymas
Kai kuriais atvejais, ypač kai atsiranda stipresni psichoziniai epizodai ar stiprus nerimas, psichiatras gali paskirti medikamentus. Dažniausiai skiriami:
- Atypiniai antipsichotikai (pvz., risperidonas, olanzapinas);
- Antidepresantai, jei yra kartu pasireiškianti depresija ar nerimo sutrikimai;
- Stabilizuojantys nuotaiką vaistai – retais atvejais.
Svarbu, kad gydymą prižiūrėtų psichiatras, kuris galėtų stebėti vaistų poveikį, šalutinius reiškinius ir koreguoti dozes.
3. Socialinė ir funkcinė pagalba
Socialinių įgūdžių treniruotės, darbo terapija ar net paramos grupės gali būti naudingi elementai ilgalaikiam funkcionavimui. Dalis pacientų gali reikėti socialinių darbuotojų ar globos paslaugų pagalbos, ypač jei sutrikimas smarkiai riboja savarankiškumą.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei pastebite, kad jūs ar artimas žmogus nuolat vengia socialinių kontaktų, turi neįprastų įsitikinimų ar elgesio, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Ankstyva diagnostika ir nuoseklus gydymas padeda užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip depresija, priklausomybės ar socialinė izoliacija.
Visada rekomenduojama pirmiausia kreiptis į psichiatrą, kuris gali įvertinti situaciją profesionaliai ir paskirti tinkamiausią pagalbos planą.
Išvada
Šizotipinis asmenybės sutrikimas – sudėtingas, bet gydomas sutrikimas. Nors jis gali kelti rimtų sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose ir profesinėje veikloje, tinkama pagalba – ypač psichiatro priežiūra, psichoterapija ir socialinė parama – leidžia daugeliui žmonių gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbiausia – atpažinti simptomus ir nedelsti kreiptis pagalbos.