Kai žmogus turi vykdomų skolų ir jo finansus administruoja antstolis, papildomo finansavimo paieška tampa gerokai sudėtingesnė. Paskola su antstoliais nėra įprastas vartojimo kredito scenarijus, nes kreditorius vertina ne vien gaunamas pajamas, bet ir esamus įsipareigojimus, jų vykdymą bei bendrą finansinę situaciją. Todėl vien faktas, kad žmogus gauna atlyginimą ar kitas reguliarias pajamas, savaime nereiškia, kad paraiška bus patenkinta. Pirmiausia svarbu suprasti, kokio dydžio skolos yra likusios, kokios sumos išskaitomos ir kiek pinigų realiai lieka kasdienėms išlaidoms bei naujai įmokai.
Kreditoriai privalo vertinti vartotojo kreditingumą, todėl pasiūlymai, žadantys pinigus visiškai neatsižvelgiant į finansinę padėtį, turėtų kelti įtarimų. Lietuvos bankas nurodo, kad vartojimo kredito teikėjai turi turėti kreditingumo vertinimo taisykles ir veikti pagal atsakingojo skolinimo principus. Tai reiškia, kad vertinami ne tik norai pasiskolinti, bet ir objektyvios galimybės įsipareigojimą vykdyti. Jei žmogaus biudžetas jau yra stipriai apkrautas, papildoma paskola gali ne išspręsti problemą, o ją dar labiau padidinti.
Prieš teikiant paraišką verta susidaryti tikslų savo finansinės padėties vaizdą. Reikėtų surašyti visas turimas skolas, mėnesines įmokas, antstolio išskaitas, būsto bei komunalines išlaidas ir kitas būtinas išlaidas. Toks skaičiavimas leidžia pamatyti, kiek pinigų iš tikrųjų lieka mėnesio pabaigoje. Jeigu likutis labai mažas, verta pirmiausia ieškoti būdų sumažinti esamus įsipareigojimus arba tartis dėl jų vykdymo sąlygų. Kartais naudingesnis sprendimas yra ne naujas kreditas, o aiškesnis esamų skolų valdymo planas.
Jeigu vis dėlto svarstomas papildomas finansavimas, būtina lyginti ne vien reklamoje nurodomą palūkanų dydį. Reikėtų atkreipti dėmesį į bendrą kredito kainą, sutarties mokesčius, grąžinimo terminą, delspinigius ir kitas sąlygas. Taip pat svarbu patikrinti, kas konkrečiai teikia kreditą ir ar paslaugų teikėjas yra teisėtai veikiantis rinkos dalyvis. Lietuvos bankas skelbia prižiūrimų finansų rinkos dalyvių informaciją, todėl prieš priimant sprendimą verta ja pasinaudoti.
Svarbiausia taisyklė tokioje situacijoje – nevertinti paskolos kaip greito būdo paslėpti finansinę problemą. Jei esamos skolos jau kelia sunkumų, naujas įsipareigojimas turėtų būti svarstomas tik tada, kai aiškiai matyti, iš kokių pajamų jis bus grąžinamas. Atsakingas sprendimas prasideda nuo realaus biudžeto, o ne nuo pažado, kad pinigai bus pervesti kuo greičiau. Kuo sudėtingesnė finansinė situacija, tuo svarbiau neskubėti, palyginti alternatyvas ir įvertinti ilgalaikes pasekmes. Dar vienas svarbus aspektas – nereikėtų painioti galimybės pateikti paraišką su realia galimybe gauti kreditą. Reklamoje gali būti akcentuojamas greitas procesas, tačiau galutinį sprendimą lemia individualus vertinimas. Jei žmogus turi galiojantį susitarimą dėl skolos grąžinimo ar reguliariai mažina įsiskolinimą, tai verta įsivertinti kartu su kitais finansiniais duomenimis. Kartais keli papildomi mėnesiai, skirti skoloms sumažinti, gali būti naudingesni už skubų naujo įsipareigojimo prisiėmimą. Prieš kreipiantis taip pat verta įsitikinti, kad nėra kitų nepadengtų įsipareigojimų, apie kuriuos žmogus pats nepagalvojo. Net nedidelė papildoma skola gali pakeisti bendrą mėnesio biudžetą. Sprendimas turėtų būti priimamas tik įvertinus visą situaciją. Tokį sprendimą verta vertinti kaip visos finansinės situacijos dalį, o ne kaip atskirą sandorį. Prireikus verta kreiptis ir į skolų valdymo specialistą, kuris padėtų objektyviai įvertinti galimus variantus.